Žalioji kortelė yra vienas svarbiausių dokumentų, kurį privalo turėti vairuotojas, planuojantis kelionę už Europos ekonominės erdvės ribų. Be jos pasienyje gali tekti pirkti vietinį draudimą arba apskritai negauti leidimo įvažiuoti į šalį.

Daugelis vairuotojų vis dar nežino, kada kortelė reikalinga, o kada ne, ir kaip ją pateikti pareigūnui užsienyje, ypač po 2026 m. įsigaliojusių pakeitimų dėl popierinio ir elektroninio formato. Painiavos kelia ir sustabdyti susitarimai su Rusija, Baltarusija bei Iranu, todėl šiose šalyse Lietuvoje išduota kortelė nebegalioja.

Toliau pateikiame praktines žinias apie tai, kuriose šalyse kortelė privaloma, kuriose rekomenduojama, kiek ji kainuoja ir ką daryti įvykus eismo įvykiui užsienyje.

Kas yra žalioji kortelė ir kam ji skirta?

Tai tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas, kuris lankomoje šalyje paprastai prilygsta vietiniam privalomosios civilinės atsakomybės draudimui. Praktikoje užsienyje sukėlus eismo įvykį, nukentėjusiojo žala dažniausiai atlyginama pagal tos šalies galiojančią draudimo sistemą ir teisės aktus.

Svarbu nepainioti šio dokumento su JAV imigracijos žaliąja kortele. Tai du skirtingi dokumentai: vienas susijęs su transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu Europoje ir kai kuriuose kaimyniniuose regionuose, o kitas – su gyvenimo ir darbo leidimu Jungtinėse Valstijose.

Dokumentą išduoda transporto priemonės savininko draudimo bendrovė kartu su nacionaliniu TPVCAPD polisu. Atskiros sutarties paprastai sudaryti nereikia, nes kortelė patvirtina jau galiojančią privalomojo draudimo apsaugą už Lietuvos ribų.

Sistema sukurta 1949 m., o Lietuva jai priklauso nuo 2003 m. spalio 15 d., atstovaujama Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro (LTD Biuro). 2026 m. duomenimis, sistemai priklauso dešimtys valstybių ir daugiau kaip tūkstantis draudimo bendrovių Europoje, Šiaurės Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose; veiklą koordinuoja Biurų taryba (Council of Bureaux) Briuselyje. Pagrindinis sistemos tikslas – supaprastinti sienų kirtimą ir užtikrinti sklandesnį žalų administravimą užsienyje.

Žalioji kortelė ir TPVCA draudimas: kuo skiriasi?

TPVCA yra privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo polisas, o žalioji kortelė – tarptautinis šio draudimo liudijimas, skirtas tam tikroms užsienio šalims už ES ir EEE ribų. Praktikoje tai susiję to paties draudimo dokumentai: vienas naudojamas Lietuvoje ir kai kuriose kitose valstybėse, o kitas patvirtina draudimo apsaugą žaliosios kortelės sistemos šalyse.

Abu dokumentai yra tarpusavyje susiję, todėl žalioji kortelė be galiojančio TPVCA draudimo paprastai netenka galiojimo. Ji patvirtina, kad transporto priemonė turi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, pripažįstamą lankomoje valstybėje.

Požymis	TPVCA polisas	Žalioji kortelė
Galiojimo teritorija	Lietuva, ES, EEE, Šveicarija	Žaliosios kortelės sistemos valstybės už ES/EEE (pvz., Turkija, Ukraina, Marokas ir kt.)
Kaina	Mokama pagal draudiko tarifą	Paprastai išduodama kartu su TPVCA draudimu
Formatas	Elektroninis arba spausdintas polisas	Popierinis arba PDF formatas
Kas išduoda	Draudimo bendrovė	Ta pati draudimo bendrovė kartu su TPVCA draudimu
Statusas	Privalomas pagal įstatymą	Tarptautinis draudimo galiojimo patvirtinimas

Filmavimo komandoms ir verslo klientams, vykstantiems mikroautobusais į užsienį, svarbu prieš kelionę pasirūpinti galiojančiais draudimo dokumentais. Pasienyje pareigūnai gali tikrinti TPVCA draudimo galiojimą, o žalioji kortelė naudojama patvirtinti, kad draudimo apsauga taikoma konkrečioje lankomoje valstybėje. Neturint reikiamų dokumentų, kai kuriais atvejais gali tekti įsigyti vietinį pasienio draudimą, kuris dažnai būna brangesnis ir gali riboti draudimo galiojimo laikotarpį.

Kada ir kuriose šalyse reikalinga žalioji kortelė?

Žaliosios kortelės poreikis priklauso nuo kelionės krypties ir dažniausiai skirstomas į tris scenarijus. Pirma, ES, EEE valstybėse ir Šveicarijoje žaliosios kortelės paprastai nereikia. Antra, kai kuriose šalyse pagal papildomus susitarimus ji gali būti rekomenduojama dėl pasienio kontrolės praktikos. Trečia, dalyje žaliosios kortelės sistemos valstybių už EEE ribų ji gali būti privaloma.

Kada žaliosios kortelės turėti nebūtina?

Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje žaliosios kortelės paprastai nereikia, nes šiose šalyse transporto priemonės draudimo galiojimas dažniausiai pripažįstamas pagal valstybinį registracijos numerį. Galiojantis Lietuvos TPVCA draudimas paprastai užtikrina civilinės atsakomybės draudimo apsaugą visoje šioje teritorijoje.

Praktiškai vykstant į Lenkiją, Latviją, Vokietiją, Italiją ar Ispaniją papildomo žaliosios kortelės dokumento paprastai nereikia. Tas pats dažniausiai galioja kelionėms į Estiją, Prancūziją, Nyderlandus, Austriją bei Skandinavijos valstybes.

Pagal Council of Bureaux (CoB) sistemą, kai kuriose ne EEE valstybėse taikomas papildomas transporto priemonių draudimo pripažinimas pagal valstybinį registracijos numerį. Tarp jų yra Andora, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Juodkalnija bei Jungtinė Karalystė. Nors draudimo apsauga šiose šalyse dažniausiai galioja automatiškai, žaliąją kortelę rekomenduojama turėti su savimi, nes pasienio ar kontrolės punktuose jos gali būti paprašyta.

Kada žalioji kortelė yra privaloma?

Žalioji kortelė gali būti privaloma vykstant į kai kurias žaliosios kortelės sistemos valstybes už EEE ribų, pavyzdžiui, Albaniją, Azerbaidžaną, Maroką, Moldovą, Šiaurės Makedoniją, Tunisą, Turkiją ir Ukrainą. Šiose šalyse vien Lietuvos TPVCA draudimo gali nepakakti, todėl pasienio ar kontrolės metu gali būti prašoma pateikti tarptautinį draudimo liudijimą.

Vykstant automobiliu į Turkiją per Bulgariją, žalioji kortelė gali būti tikrinama kertant Turkijos sieną, nors kelionė per ES valstybes dažniausiai vyksta be jos. Panašiai ir vykstant į Maroką keltu per Ispaniją: ES teritorijoje paprastai pakanka galiojančio TPVCA draudimo, tačiau atvykus į Tanžero uostą gali būti prašoma pateikti galiojančią žaliąją kortelę.

Neturint galiojančios žaliosios kortelės, kai kuriais atvejais gali tekti įsigyti vietinį pasienio draudimą, kuris dažnai būna brangesnis ir galioja trumpesnį laikotarpį.

Kur Lietuvos žalioji kortelė nebegalioja?

Lietuvoje išduota žalioji kortelė šiuo metu negalioja Rusijoje, Baltarusijoje ir Irane, nes šių valstybių dalyvavimas žaliosios kortelės sistemoje yra sustabdytas arba taikomi tarptautinių susitarimų ribojimai.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. buvo nutrauktas žaliosios kortelės sistemos susitarimų taikymas su Rusija ir Baltarusija, todėl šių šalių draudikų išduotos žaliosios kortelės nebegalioja Lietuvoje bei kitose EEE valstybėse. Vėliau ribojimai buvo pritaikyti platesniu mastu ir kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse. Dėl to Lietuvoje išduota žalioji kortelė Rusijoje ir Baltarusijoje nepripažįstama, todėl vairuotojams gali tekti įsigyti vietinį draudimą pasienyje.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo sustabdytas Irano dalyvavimas žaliosios kortelės sistemoje, todėl Lietuvoje išduota žalioji kortelė Irane nepripažįstama, o Irano draudikų išduotos kortelės negalioja Lietuvoje.

Žalioji kortelė elektroniniu formatu: kas keičiasi?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. žalioji kortelė daugelyje sistemos valstybių pripažįstama ir elektroniniu PDF formatu, todėl vairuotojas dokumentą gali pateikti telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Šie pakeitimai įgyvendinti remiantis tarptautiniais žaliosios kortelės sistemos sprendimais. Vis dėlto kai kurios valstybės gali taikyti papildomus reikalavimus arba rekomenduoti turėti ir popierinę dokumento versiją.

Dar anksčiau, nuo 2024 m. liepos 1 d., žalioji kortelė nebespausdinama tik ant žalio popieriaus. Ją galima spausdinti ir ant balto A4 formato lapo, svarbu, kad tekstas būtų aiškiai įskaitomas ir dokumentas nebūtų pažeistas ar sunkiai matomas. Pats dokumento formatas iš esmės nepasikeitė – pakito tik dokumento pateikimo ir spausdinimo tvarka.

Vis dėlto praktikoje kai kuriose šalyse ar kontrolės situacijose vis dar gali būti prašoma pateikti popierinę žaliosios kortelės versiją. Jei vairuotojas neturi atspausdinto egzemplioriaus, pareigūnai tam tikrais atvejais gali nepriimti elektroninio dokumento.

Atspausdintą A4 formato žaliosios kortelės kopiją verta laikyti automobilyje, ypač ilgesnių verslo ar filmavimo kelionių metu, kai mikroautobusas užsienyje praleidžia daugiau laiko. Praktiniai patarimai:

• PDF dokumentą laikyti telefone ir debesų saugykloje kaip atsarginę kopiją.
• Automobilyje turėti bent vieną atspausdintą egzempliorių.
• Patikrinimo metu pasirūpinti, kad telefonas būtų įkrautas ir prireikus būtų galima pasiekti dokumentą.

Kaip užsisakyti žaliąją kortelę ir kiek ji kainuoja?

Lietuvos draudikai žaliąją kortelę paprastai išduoda kartu su galiojančiu TPVCA draudimu, todėl dažniausiai atskiro mokesčio už šį dokumentą nėra. Mokamas yra pats privalomasis draudimas, o žalioji kortelė naudojama kaip tarptautinis to paties draudimo galiojimo patvirtinimas.

Tarptautinį draudimo liudijimą Lietuvoje išduoda pagrindiniai TPVCA draudikai, įskaitant „Lietuvos draudimą“, ERGO, IF, BTA, „Compensa“ ir „Gjensidige“. Paprastai žalioji kortelė išduodama per tą patį draudiką, kuris suteikė galiojantį TPVCA draudimą.

Užsakymo eiga paprasta:

• Susisiekti su savo TPVCA draudiku telefonu, el. paštu arba per klientų savitarną.
• Nurodyti kelionės datas, šalis ir transporto priemonės duomenis.
• Gauti PDF dokumentą el. paštu, dažniausiai per vieną darbo dieną.

Jei TPVCA draudimas galioja, tačiau žalioji kortelė dar neišduota, draudikas ją paprastai gali išduoti tam pačiam draudimo galiojimo laikotarpiui be papildomų formalumų.

Filmavimo ir prodiusavimo komandoms, vykstančioms į užsienį keleiviniu mikroautobusu, žaliąja kortele dažnai pasirūpina transporto priemonės nuomotojas, tačiau prieš išvykstant verta tai patvirtinti raštu.

Be draudimo dokumentų, verta pasirūpinti ir kelių mokesčių vinjetėmis šalyse, kuriose jos privalomos, nes priešingu atveju gali grėsti baudos.

Ką daryti įvykus eismo įvykiui užsienyje?

EEE valstybėje arba Šveicarijoje įvykus eismo įvykiui, žalą dažnai galima administruoti per kaltininko draudimo bendrovės atstovą Lietuvoje, todėl paprastai nereikia likti įvykio šalyje. Tai gali palengvinti bendravimą ir padėti sklandžiau administruoti žalą lietuvių kalba.

Už EEE ribų situacija dažnai būna sudėtingesnė. Jei kaltininkas vairavo ne EEE ar ne Šveicarijoje registruotą transporto priemonę ir eismo įvykis įvyko ne EEE valstybėje, žala paprastai administruojama įvykio šalyje, kreipiantis į tos šalies nacionalinį draudikų biurą arba kaltininko draudimo bendrovę.

Kai kuriose valstybėse rekomenduojama nepradėti kelionės namo, kol neužfiksuotos pagrindinės eismo įvykio aplinkybės ir nepradėtas žalos administravimo procesas. Tam tikrais atvejais draudimo išmokos administravimas gali komplikuotis, jei vietos atstovas neturėjo galimybės apžiūrėti sugadintos transporto priemonės.

Jei policijos pareigūnas prašo pasirašyti nesuprantamą dokumentą, rekomenduojama aiškiai pažymėti, kad dokumento turinys nėra visiškai suprantamas arba kad nesutinkama su jo turiniu. Praktikoje tam kartais naudojami įrašai anglų kalba, pavyzdžiui: „Sign, but do not understand“ arba „Sign, but do not agree“. Tokios pastabos gali padėti išvengti neteisingo dokumento interpretavimo ar nepagrįsto kaltės pripažinimo.

Prieš vykstant į užsienį su nuomojamu ar nuosavu automobiliu, verta pasirūpinti šiais dokumentais:

• žaliosios kortelės kopija (popieriniu ir PDF formatu);
• galiojantis TPVCA draudimas;
• vairuotojo pažymėjimas;
• transporto priemonės registracijos liudijimas;
• draudiko skubios pagalbos telefono numeris.

Įvykus eismo įvykiui, rekomenduojama nufotografuoti įvykio vietą, kitos transporto priemonės valstybinį numerį ir kaltininko draudimo duomenis.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar žalioji kortelė kainuoja papildomai?

Lietuvos draudikai žaliąją kortelę paprastai išduoda kartu su galiojančiu TPVCA draudimu, todėl dažniausiai atskiro mokesčio už šį dokumentą nėra. Mokamas yra pats privalomasis draudimas, o žalioji kortelė naudojama kaip tarptautinis draudimo galiojimo patvirtinimas užsienyje.

Ar pakanka rodyti žaliąją kortelę telefone, ar reikia atspausdinti?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. daugelyje žaliosios kortelės sistemos valstybių pripažįstamas ir elektroninis PDF formatas. Vis dėlto praktikoje kai kuriose šalyse ar kontrolės situacijose vis dar gali būti prašoma pateikti popierinę dokumento versiją.

Todėl verta automobilyje turėti ir atspausdintą A4 formato egzempliorių. Telefono baterija gali išsikrauti, o tam tikrose vietose gali nebūti galimybės greitai pasiekti elektroninį dokumentą.

Vykstu automobiliu į Lenkiją ar Vokietiją, ar reikia žaliosios kortelės?

ES, EEE valstybėse ir Šveicarijoje žaliosios kortelės paprastai nereikia, nes pakanka galiojančio Lietuvos TPVCA draudimo. Žalioji kortelė gali būti reikalinga vykstant į kai kurias žaliosios kortelės sistemos valstybes už EEE ribų, pavyzdžiui, Turkiją, Albaniją, Ukrainą, Maroką ar Moldovą.

Ką daryti, jei pamečiau ar sugadinau žaliąją kortelę kelionėje?

Susisiekite su savo TPVCA draudiku el. paštu, telefonu arba per klientų savitarną. Naują dokumentą dažnai galima gauti per maždaug vieną darbo dieną, o kai kuriais atvejais pakanka atsisiųsti naują PDF versiją iš savitarnos.

Prieš kelionę verta išsisaugoti žaliosios kortelės kopiją telefone ir debesų saugykloje, kad prireikus galėtumėte greičiau pasiekti atsarginį dokumento egzempliorių.

Filmavimo projektams, kuriems reikia patikimo transporto užsienio kelionėms, „Moviewheels“ siūlo specialiai įrengtų mikroautobusų parką su visa reikalinga draudimo dokumentacija, įskaitant galiojančią žaliąją kortelę. Komanda pasirūpina, kad kiekviena transporto priemonė būtų paruošta kelionei iš anksto, todėl filmavimo grupė gali sutelkti dėmesį į kūrybinį procesą, o ne į administracinius rūpesčius.

Jei planuojate filmavimus Ukrainoje, Turkijoje ar kitose žaliosios kortelės sistemos šalyse, pasidomėkite mikroautobusų nuoma užsieniui arba susisiekite tel. +370 67319982. Parinksime tinkamiausią sprendimą jūsų projektui ir užtikrinsime, kad visi dokumentai būtų tvarkingai paruošti dar prieš išvykstant.